Pasaulyje stipresnė Europa

Mūsų pažadų vykdymas

ES ne kartą parodė, kaip bendradarbiaujant su draugais ir partneriais galima įveikti didžiulius iššūkius. ES gebėjimas visame pasaulyje kurti galingus aljansus padėjo sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje.   

Nuo 2019 iki 2024 m. U. von der Leyen vadovaujama Komisija į naują lygmenį pakylėjo santykius su Jungtinėmis Valstijomis, teikė glaudžiu bendradarbiavimu pagrįstą paramą Ukrainai, taip pat ėmėsi veiksmų energetikos, klimato politikos, prekybos ir technologijų srityse. Ji taip pat padėjo atnaujinti santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit’o“.  

Visame pasaulyje sustiprinome Europos gebėjimą teikti gyvybiškai svarbią paramą nuo nelaimių nukentėjusioms šalims – nuo potvynių iki miškų gaisrų, nuo žemės drebėjimų iki ekstremaliųjų medicinos situacijų. 

Be to, įgyvendindami didžiausią iki šiol Europos pasaulinių investicijų programą – strategiją „Global Gateway“ – mezgėme naujos kartos partnerystės ryšius. Teikdami šią strategiją, kurios vertė – 300 mlrd. EUR, siūlome imtis kokybiškų infrastruktūros ir investicijų projektų, atitinkančių aukštus aplinkosaugos bei socialinius standartus ir padedančių kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą vietoje.   

Europa stiprina savo, kaip patikimos, ilgalaikės, abipusės naudos siekiančios partnerės, reputaciją. 

Pažadai tesimi

Plėtra 

• 2022 m. liepos mėn. Komisija pradėjo stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Tų metų pabaigoje Bosnijai ir Hercegovinai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas.
• 2024 m. birželio mėn. pradėtos stojimo į ES derybos su Ukraina ir Moldova. 2023 m. pabaigoje šalies kandidatės statusas buvo suteiktas Sakartvelui.
• Siekdami paspartinti regiono ekonominę konvergenciją su ES, paskelbėme naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą.

Parama Ukrainai

• Po 2022 m. Rusijos invazijos Komisija palaikė Ukrainą ir teikė tvirtą diplomatinę, finansinę, karinę ir ekonominę paramą. Buvo priimta keletas plataus masto sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkams paketų.  

Strategija „Global Gateway“ 

• Strategijos „Global Gateway“ investicijų programa teikia ilgalaikę naudą ir užtikrina darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą vietos bendruomenėms – įgyvendinami daugmaž 225 pavyzdiniai projektai, įskaitant strateginės partnerystės projektus žaliavų srityje su Ukraina, Kazachstanu, Namibija, Čile ir Argentina, taip pat bendradarbiavimą vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje su Maroku, Mauritanija, Egiptu, Kenija ir Namibija.
• Be to, 3,2 mlrd. EUR skirta atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kurie iki 2030 m. atneš naudos 100 mln. Afrikos gyventojų; be to, Europos komanda taip pat investuoja daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR į vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybą Afrikoje.
• Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione 145 mln. EUR investuojama į skaitmeninį aljansą, įskaitant jūrinio optinio skaidulinio kabelio „Bella“ antžeminės atkarpos tiesimą, siekiant stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. O Azijoje mūsų parama apima saulės ir hidroenergijos projektus Butane ir hidroenergijos kaupimo pajėgumus Nepale. 

Pasaulinė kova su klimato kaita 

• Paskelbėme Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano, be to, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijose nuosekliai pasisakėme už veiksmus klimato kaitos srityje.
• 2024 m. lapkričio mėn. Pirmininkė U. von der Leyen ir Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa pradėjo pasaulinę kampaniją „Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra Afrikoje“.
• Per 15-ąją Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferenciją inicijavome pasaulinį biologinės įvairovės susitarimą, kuriame nustatyti pasauliniai ekosistemų atkūrimo bei apsaugos ir pesticidų keliamos rizikos mažinimo perpus iki 2030 m. tikslai.
• Vadovavome JT atvirųjų jūrų sutarties sudarymui – pasauliniam susitarimui dėl biologinės įvairovės apsaugos atviroje jūroje.
• Kartu su G7 partneriais sudarėme teisingos energetikos pertvarkos partnerystės susitarimus su Pietų Afrika, Senegalu, Indonezija ir Vietnamu, kad padėtume jiems pereiti prie švarios energijos alternatyvų. 

Kova su COVID-19 pandemija visame pasaulyje 

• Europos komanda sutelkė 53,7 mlrd. EUR, kad padėtų šalims partnerėms kovoti su COVID-19 pandemija.
• Komisija skyrė 400 mln. EUR programai COVAX – daugiašalėms pastangoms tiekti vakcinas į besivystančias šalis.
• Europos komanda užtikrino, kad per COVAX daugiau kaip 55 šalims visame pasaulyje būtų dovanota 10,5 mln. vakcinų dozių.
• Pagal ES civilinės saugos mechanizmą trečiosioms šalims pristatėme daugiau kaip 190 mln. medicininių ir asmeninių apsaugos priemonių. 

Pasaulinė prekyba 

• Sudarėme tris naujos kartos laisvosios prekybos susitarimus su Naująja Zelandija, Čile ir Kenija.
• Sudarėme pirmąjį mūsų susitarimą dėl tvarių investicijų su Angola.
• Pradėjome ir tęsėme derybas dėl būsimų laisvosios prekybos susitarimų su pagrindiniais partneriais, įskaitant Indiją, Indoneziją, Australiją, MERCOSUR, Tailandą, Filipinus ir Malaiziją.
• Toliau siekėme stabilizuoti taisykles, kuriomis grindžiama tarptautinė prekyba, vadovaudami pastangoms reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją, įskaitant jos ginčų sprendimo mechanizmą. 

Artimieji Rytai  

• Sudarėme susitarimą su Palestinos Administracija dėl jos kritinės biudžeto bei fiskalinės padėties ir 2024 m. liepos–lapkričio mėn. suteikėme skubią finansinę paramą – daugiau kaip 380 mln. EUR dotacijų ir paskolų.
• 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, sukūrus humanitarinį oro tiltą atlikta daugiau kaip 60 skrydžių ir palestiniečiams Gazoje nusiųsta apie 3 000 tonų pagalbos.
• Libanui suteikėme daugiau kaip 104 mln. EUR vertės humanitarinę pagalbą. 

ES ir JAV santykiai 

• 2020 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti naują transatlantinę pasaulinių pokyčių darbotvarkę, kuria siekta atgaivinti mūsų partnerystę su JAV.
• Padarėme pažangą ES ir JAV energetikos tarybos bei dialogo srityje ir įsteigėme naują energetinio saugumo darbo grupę.
• 2021 m. įsteigėme ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą, kuri mums padėjo sustiprinti transatlantinį bendradarbiavimą; kartu rengėme besiformuojančių technologijų, junglumo ir skaitmeninės infrastruktūros taisykles bei standartus ir padarėme pažangą siekdami ekologiškesnės ir sąžiningesnės prekybos. 

Reagavimas į tarptautines krizes 

• Sukūrėme „rescEU“ medicinos priemonių atsargas, į kurias yra įtraukta ypatingos svarbos įrangos, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, asmeninių apsaugos priemonių ir vaistų, taip pat užtikrintos galimybės krizių metu dislokuoti lauko ligonines.
• Pradėjome ES humanitarinio oro tilto skrydžius, kad pagalba pasiektų sunkiausiai pasiekiamas vietoves.
• Sukūrėme „rescEU“ miškų gaisrų gesinimo oro parką, veikiantį visose ES valstybėse narėse, kad galėtume geriau reaguoti į miškų gaisrų sukeltas ekstremaliąsias situacijas visoje Europoje, pavyzdžiui, Graikijoje 2023 m. vasarą.
• Sukūrėme pasaulines pagalbos atsargas Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje, kad galėtume greičiau siųsti pagalbą į krizių zonas, pavyzdžiui, po 2023 m. žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje.
• Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste įsteigėme logistikos centrus, kad Ukrainai būtų pristatyta daugiau kaip 152 000 tonų pagalbos ir kad būtų sudarytos sąlygos evakuoti daugiau kaip 3 800 sužeistų ir kritinės būklės pacientų ukrainiečių į ligonines visoje Europoje. 

Dvišaliai ir regioniniai susitarimai 

• 2023 m. lapkričio mėn. ES su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narėmis pasirašė Samoa susitarimą, apimantį darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo, žmogaus teisių ir taikos bei saugumo klausimus.
• 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu paskelbė bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategiją.
• 2023 m. įsteigėme ES ir Indijos prekybos ir technologijų tarybą, siekdami didinti dvišalę prekybą ir bendradarbiauti patikimų technologijų srityje.
• Sudarėme skaitmeninės partnerystės susitarimus su Japonija, Korėjos Respublika, Singapūru ir Kanada.
• Derėjomės dėl naujos kartos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su atskiromis Vidurinės Azijos šalimis. 

ES ir JK santykiai 

• 2020 m. gruodžio mėn. pasirašėme ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuriame išsamiai apibrėžti būsimi ES santykiai su JK po „Brexit’o“.
• 2023 m. vasario mėn. Pirmininkė U. von der Leyen ir Ministras Pirmininkas Rishi Sunakas susitarė dėl Vindzoro sistemos, apimančios visapusiškus sprendimus, kuriais siekiama spręsti praktinius Šiaurės Airijos piliečiams ir įmonėms kylančius klausimus.
• 2024 m. spalio mėn. Pirmininkė U. von der Leyen ir Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Keiras Starmeris susitikę susitarė stiprinti Jungtinės Karalystės ir ES santykius. 

Žmogaus teises 

• ES ėmėsi įgyvendinti naujas dialogo su Saudo Arabija ir Omanu žmogaus teisių klausimais programas, taip pat atnaujinome dialogą su Indija, Izraeliu ir Kinija.  

Daugiau apie šiuos pasiekimus